- išmugulti
- išmùgulti 1. tr. išklibinti, ištraukti: Karvė makst, makst galva, išmùgulo kaikštį ir nuėj[o] avižosna Tvr. ║ ištampyti, išvarginti: Šiemet man talkos gerokai pečius išmugulo Prng. 2. refl. ištrūkti, išlįsti, išsiveržti: Kad gerosna rankosna būt pakliuvęs, tai būt neišsimùgulęs Prng. Vilkas biznis užgirdęs išsimugulo iš apačios, i visa jų grėda suburbėjo TDrIV279. Nenorėjo labai [čia eiti] – trynės, trynės, išsimùgulo kitur Prng. \ mugulti; įsimugulti; išmugulti; pamugulti; sumugulti
Dictionary of the Lithuanian Language.